sarmačiau

sarmačiaũ adv. comp. LD409(Jnš), Ob didesnė sarmata, gėda: Kažin katram buvo sarmačiaũ: jam ar man, jį teip pamačius? Sb. Išėjo mokslą, dabar sarmačiaũ su juo sueiti Jnšk. O ką tenai mačis, kad nubėgsi: bus sarmačiau, kai reiks grįžt Ds. | Lapei par lauką sarmačiaũ eit (ją gali žmonės pamatyti) Ėr.